Riešinės. Tautinės tradicijos šiuolaikiniame pasaulyje.

Mielosios, šį kartą kviečiu jus skaityti ne apie aukštosios mados grandų – Piero Kardeno ar Gianni Versace kolekcijas, o apie lietuviškas tradicijas, lietuvišką grožį, meną, bei kūrybą.
Šis straipsnis – tai konspektas iš riešinių tyrinėtojos ir populiarintojos Irenos Felomenos Juškienės knygos „Riešinės“. Jos dėka riešinių mezgimo ir nešiojimo tradicija netikėtai atgimė XXI a. pradžioje.

XIX a. Europoje, ypač šiaurės šalyse, buvo plačiai paplitusios iš vilnonių siūlų numegztos riešinės. Jos buvo dėvimos Latvijoje, Estijoje, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Anglijoje. Tuometinės riešinės buvo paprastos, t.y. be jokių raštų, papuošimų ir vienspalvės, jų  paskirtis – apsaugoti nuo šalčių žiemą. Tokios riešinės tampriai priglusdavo prie kūno, sulaikydavo laisvai plėvesuojančias plačias marškinių rankoves. 

Buvo ir išeiginių riešinių, jas megzdavo iš ypač plonų, kokybiškų vilnonių siūlų. Tokios riešinės buvo spalvotos ar papuoštos karoliukais. Išeigines riešines nešiojo dėl grožio.

Riešinių raštai visoje Lietuvoje buvo panašūs: aštuonkampės žvaigždutės, eglutės, grandinėlės ir t.t.

Riešines nešiojo tiek moterys, tiek vyrai.

Šiuolaikinės riešinės mezgamos iš plonų vilnonių, medvilninių siūlų, tai įvairių raštų,spalvų, karoliukų – savotiški meno kūriniai, dėvimi dėl grožio kaip aksesuaras, papildo jūsų įvaizdį.

Riešinės

Riešinės

Riešinės

Riešinės

Straipsnis: Janessa " Sagutės projektui" pagal Irenos Filomenos Juškienės knygą " Riešinės"
Nuotraukos - unikalūs rankų darbo kūriniai:

https://www.facebook.com/liudmila.baranauskiene.5/media_set?set=a.110084042485105.18699.100004505290827&type=3