Natūralus šilkas. Bendros žinios, siuvimo, kirpimo ir priežiūros patarimai.

Natūralaus šilko audiniai labai vertinami šiuolaikinėje mados industrijoje.
Nepaprastai glotnus, labai lengvas, malonus čiupinėjant, liečiantis kūnui, nuostabios tekstūros, spalvos žaismas - visa tai paverčia šilką į itin prabangią medžiagą.
Apie tai, kaip ši medžiaga gaunama nerašysiu, nes informacijos tikrai pakanka;)

Nepaisant visų jo privalumų, visi sako, kad dirbti su šilku reikia mokėti, bet niekas negimsta mokėdamas. "Mokėjimas" ateina su laiku, pastoviai mokantis ir tobulinantis, lavinant ranką, darant klaidas, jas taisant, galvojant, išmąstant naujus būdus, technologijas. Tiesią siūlę irgi ne iš karto visiems pavyksta pasiūti, todėl bijoti nereikėtų, o juo labiau pasiduoti ir nuleisti rankas. Vietoj to, siūlau geriau  pažinti savo "priešą".
Šiandien noriu pasidalinti su naujokėmis, kaip palengvinti sau darbą dirbant su šilku ir nesugadinti šios medžiagos, o patyrusios auksarankės maloniai kviečiamos dalintis savo patarimais, atradimais ir triukais.
Praėjus visus 9 pragaro ratus (aut.pastaba Dantė, "Dieviškoji komedija. Pragaras.") pabaigoje ne tik išmoksite kažko naujo, bet ir garantuotai didžiuositės savim. Svarbu siunant pirmą kartą pasirinkti lengvesnį drabužio modelį, tai gali būti pūstas sijonas, sijonas - kelnės, paprasto kirpimo palaidinė.

Natūralus šilkas

Pasiruošimas.

Natūralus šilkas susitraukia apie 7%, tai reiškia, kad pasiuvus gaminį prieš tai neparuošus tinkamai medžiagos, gatavas gaminys susitrauks po pirmo skalbimo. Kad tokia staigmena nenutiktų, prieš kerpant - medžiagą (tai galioja visoms 50% - 100% natūralioms medžiagoms) būtina išskalbti (kai kurias natūralias medžiagas pakanka išlyginti ir gerai išgarinti, kad jos tinkamai susitrauktų, o kai kurias, kaip šilko atveju, tenka skalbti). Skalbiame rankomis šiltame, beveik šaltame (30 laipsnių temperatūroje), muiliname vandenyje, geriausiai su šampūnu.
Po skalbimo ant medžiagos gali likti dėmių, nesijaudinkite, praskalaukite medžiagą vėsiame vandenyje pridėjus šiek tiek acto, tai padės ir suminkštinti vandenį. Jokiu būdu neišgrežiame šilko, jį reikia plokščiai padėti ant rankšluoščio ar kitos medžiagos, džioviname sausoje patalpoje vengiant tiesioginių saulės spindulių. Lyginame medžiagą šiek tiek drėgną, mažoje temperatūroje (arba nustatant lygintuvą "Silk" režimui) be garų. Galimą ant šilkinės medžiagos patiesti drėgną lino, medvilnės medžiagos gabalą ir lyginti, tai neleis lyginant ištampyti šilko lygintuvu. Prieš lyginant visą medžiagą pabandykite palyginti medžiagos kamputį. Kartais lyginant šilką atsiranda bangelės ar net burbuliukai, tai nutinka dėl lygintuve esancių skylučių ir pro jas išeinančio oro. To išvengti padės specialus lygintuvo padas. Jei jau nusprendėte siuti iš šilko nusipirkite specialų šilko lyginimo padą, ateityje jis pravers lyginant gatavą šilkinį gaminį. Tai puiki investiciją.

Šilko sukirpimas.

Šilkinę medžiagą patieskite ant pledo, geriau vilnonio, tai padės sumažinti medžiagos slidinėjimą, nes šilkas statiškai "prisiklijuos" prie vilnonio paviršiaus. Nesugalvokite šilko pridurti adatėlėmis prie pledo, o taip pat lekalų prie šilkinės medžiagos. Neatsargiai sudurus, prieš tai nepagalvojus galite sugadinti medžiagą, liks skylutės, netinkamos adatėlės prakirs audinį. Jeigu medžiagą vis tiek būtina sudurti nusipirkite pačias ploniausias adatėles ir pridurkite atsargiai prie pat medžiagos kraštelio, jokių būdu ne per vidurį. Apibrėžti lekalus su kreida ar muilu irgi nepatartina - kirpkite labai atštriomis žirklėmis atsargiai ranka prilaikant lekalą arba prilaikykite lekalus sunkesniais daiktais, pvz knygomis. Lekalai turi būti jau su užlaidomis siūlėms. Jokių būdu neskubėkite, nusprendę sukirpti šilkinę palaidinę išsirinkite tam dieną, kai jums niekas netrukdys, pasistenkite patogiai įsitaisyti, susikaupkite ir labai atsargiai dirbkite.
Kerpame nesulenkus medžiagos per pusę - t.y. nugaros detalę dedame visą - ne pusę per vidurį, kaip įprastai kerpam, 2 atskiras priekio detales, 2 rankoves ir tt., kerpant sulenkus neišvengsite detelių neatitikimo, slinkinėjimo ir pan. nepatogumų.
Norėdami pradubliuoti detales, rinkitės patį ploniausią flizeliną. Pasistenkite parinktį ir atitinkamą flizelino spalvą, jei tai ypač permatoma medžiaga.  Iškirptas flizelino detales dedame ant nesukirptos medžiagos ir lyginame su lygintuvu, o tik tada iskerpame detalę, pvz apykaklę ar rankogalį. Jeigu medžiaga labai plona, jos geriau nedubliuoti - flizelinas gali persišviesti, o klijai sugadinti švelnų audinį. Kartais permatomas šilkas dubliuojamas tokios pat spalvos organzos medžiaga, aišku organzos prie šilko nepriklijuosi su lygintuvu - šiuo atveju detalės susiunamos kartu prie pat kraštelio. Prieš siūnant atidžiai išsirinkite modelį ir parinkite tinkamą audinio storį.
Natūralus šilko sukirpti kraštai labai banguojasi. Tokias detales patartina kirpti zigzaginėmis žirklėmis. Jei medžiaga labai biri, kirpimas zigzagu neleis medžiagai taip smarkiai birti.

Šilko siuvimas, bendros žinios.

Sukirptas detales dygsniuojame labai atsargiai labai plona, biseriui (karoliukams) siuvinėti skirta adata ( tokia adata mažiau pakenks audiniui, paliks mažesnes skylutes dėka mažos ausytės). Naudojame labai plonus siūlus.
Siuvimo mašinai nupirkite naujas adatas 60-70 dydžio. Siukite atsargiai, pasistenkite neardyti, liks ardymo žymės. Pries siuvant įsitikinkite, kad gaminys jums puikiai tinka ir taisyti, ardyti nereikės.
Siūti geriausiai šilkiniais siūlais numeris 65, jei tokius siūlus sudėtinga rasti, arba neatitinka spalva -  naudokite lininius, medvilninius, blogiausiu atveju poliesterinius, tačiau pabandykite ant mažo gabalėlio, kaip atrodo siūlė. Kartais geriau palaukti, paieškoti tinkamų siūlų.
Šilkui siūti yra specialių pėdelių su maža skylute, o taip pat ir kitų gadžetų padedančių siūti. Ne visi jie būtini, jei medžiaga labai plona ir keliasi į viršų kartu su adata galima siūti per popieriaus juostelę, laikraštį ir pan. Medžiagą gali gadinti ir transporteris (mašinos dantukai esantys apačioje padedantys medžiagai slinkti į priekį), po jais irgi galima patiesti plono popieriaus, tokio kaip pavyzdžiui randamo nupirkus batus, jis pakankamai plonas, arba tiks laikraštis, tik žiūrėkite, kad dažai neištepliotų medžiagos.
Siunant plonas medžiagas siuvimo mašina susodina apatinę detalę, taip nutinka dėl aukščiau minėto transporterio kuris stumią medžiagą į priekį, kadangi medžiaga plona ir sukibimas tarp jų silpnas apatinė dalis gaunasi mažesne t.y. susodinta labiau už viršutinę. Ką daryti? Galima sudygsniuoti dvi detales rankomis, paklijuoti siūles labai plonomis flizelino juostelėmis, bet taip atsargiai, kad jos paskui neišlystų kitoje pusėje, galima prisukti viršutinį transporterį. Kartais jis būna įmontuotas į mašiną, kartais eina kaip atskira primontuojama detalė, arba perkamas atskirai. Siunant ilgas siūles, pvz. kelnių galima nekreipti dėmesį į sodinimą, tokiu atveju svarbu atitikti įkirpius. Jei siunate nugarą su priekių siukite taip: nugarą dėkite po apačią, priekį ant viršaus. Siukite nuo pažasties žemyn. Kitą šoninę siūlę dėkite taip pat - nugaros detalę po apačią, priekį ant viršaus, siūkite iš apačios į viršų, t.y. link pažasties, taip nugaros detalė bus susodinta iš abiejų pusių, o ne atvirkščiai - iš dešinės susodinta nugara, iš kairės priekis. Jums reikės šiek tiek apkirpti priekio apačia, o kitoje detalėje rankovės išėmą.

Natūralaus šilko medžiaga

Apačios palenkimas.

Šilkinių gaminių apačią galima palenkti keliais būdais, vėl gi tai priklauso nuo modelio. Jeigu gaminys tarsi plaukia, o apačia ypač lengva kaip pvz balinės suknelės, palenkimas turi būti kuo smulkesnis. Tai tinka viesiems gaminiams su ypač plačią apačia - suknelės, tunikos, platūs sijonai ir pan., apačia tokiu atveju banguosis.
Jeigu siūnate sijoną, suknelę iš storesnės šilkinės medžiagos ir norite, kad apačia maksimaliai priglustų, nesibanguotų, paprastai tariant išliktų tiesi reikia parinkti kitokią palenkimo būdą - pvz panaudojant įstrižą juostelę, kantelį. Toks palenkimo būdas irgi tinka klostuostiems sijonams, juostelė- kantelis padeda išsaugoti apačios formą. Kanteliu taip pat tinka apdoroti kaklo išėmą.
Apdirbimas zig - zagu - vėl gi, siūnant šilkinį gaminį siūlyčiau truputį pasikankinti ir užbaigtį gaminį estetiškesne siūle.
Plonų gaminių apačią galima apdirbti "baby lock" overloku, arba dvigubu palenkimu. Dvigubą palenkimą galima išgauti specialios pėdelės pagalba arba užlenkti rankomis ir prasiūti mašina, šis būdas ypač tinka birioms medžiagoms, nes medžiagos kraštelis tarsi "užrakinamas" siūlės viduje.

Kai kurie šilko siuvimo metodai.

Kad teisingai pasirinkti šilko siuvimo metodą pirmiausiai reikia atsižvelgti į medžiagos storį. Jeigu medžiaga nepersišviečia arba gaminys turės pamušalą siuname įprasta sujungiamąją siūle, smulkiu dygsniu, kad ypač slidi šilkinė medžiaga neišslydinėtų iš siūlės ( jeigu dygsnis labai platus nutinka, kad medžiaga tarsi praslysta tarp tų dygsnių). Visai kas kita, jei medžiaga plona ir persišviečia - ypatingą dėmesį reikia suteikti siūlėms kurios persišvies ir matysies iš gerosios gaminio pusės. Galima siūles apdirbti su overloku, pasibandykite ant mažesnio gabalėlio dydžio kuri overloko siūlė labiausiai tinka.
Aš neminėsiu, kad siūles galima apdirbti dvigubu zig- zagų, nes man asmeniškai toks būdas nelabai patinka. Mano manynu čia labiausiai tinka (tokiu pat būdu apdorota mano šilkinė "Armani" palaidinė) prancūziška siūlė arba kitaip dar vadinama baltyninė. Plačiau apie siūlių tipus galėsite pasiskaityti kitame mano straipsnyje.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad prancūziška siūlė netinka apdoroti reljefinėms ar labai išlenktoms siūlėms, pvz rankovėms įsiūti tinka uždėtinė - užlaidinė siūlė.

Gatavo gaminio priežiūra.

Daugelis sako, kad natūralų šilką būtina valyti valykloje, sutinku, jeigu jus nesiunate, nesidomite ir perkete labai brangų šilkinį gaminį, geriau nesukti sau galvos ir priežiūrą patikėti specialistams.
Turbūt kiekviena supranta, kad po kiekvino šilkinės palaidinės devėjimo sudėtinga ir brangų kas kart nešioti jį į valyklą, ypač, jei sakykim šiek tiek išsipurvino rankogalio ar apykaklės kraštelis, nereikia būti dideliu specialistu, norint pačiam išmokti prižiūrėtį savo gaminį. Viso labo reikia kantrybės, atidumo ir šiek tiek žinių.
Visada pravartu pasilikti medžiagos gabaliukų, kad visada galėtumėt saugiai pratestuoti kaip medžiaga reaguos į tam tikrą šampūną, muilą, kaip stipriai ar švelniai ją reikėtų ar nereikėtų trinti, grežti ir tt.
Taigi, jei ant šilkinio sijono atsirado riebi dėmė - švelniai su pirštu patrinkite tą vietą su "Fairy" ar kitu indams plauti skirtu valykliu.
Taip pat padeda " Sprite" ir Putuojantis vynas, tik būkite atsargus su baltos spalvos gaminiais, pašalinus riebią dėmę, jos vietoj gali atsirasti geltona.
Talkas irgi puiki alternatyva šviežioms dėmėms šalinti, yra net specialių aerozolių sausam dėmių valymui.
Visos kitos nežymios dėmės, šalinamos skudurelio pagalba išmuilinto ūkiškame muile. Valyti, džiovinti ir lyginti reikėtų aukščiau aprašytu būdu skyriuje "Pasiruošimas".

Gerbiamieji, tai buvo straipsnis jums apie medžiagas, o tiksliau apie natūralų šilką. Tikiuosi, jus maloniai praleidote laiką skaitydami, o pateikta medžiaga yra naudinga, bei pravers jums, jeigu nuspresite išbandyti savo jėgas siudami šilką.
Turėdami papildomų klausimų ir pageidavimų, galite drąsiai klausti komentaruose arba rašyti el.paštu.

Geros, kūrybingos dienos ir nuostabių jums šilkinių gaminių!



Straipsnis: "Projektas Sagutė"
Nuotraukos iš internetinės medžiagų parduotuvės:
https://darau.lt/220-silkas